Paradoksas: gerą gimdymo dieną ir patį gimdymą lėmė bjauri palatos sesutė.
O istorija tokia: ryte, prasidėjus reguliariems sąrėmiams, nuvykau į ligoninę. Mane paguldė į palatą ir liepė daug judėti: vaikščiojau ligoninėje ir lauke aplink ligoninę. Kai prasidėjo stipresni sąrėmiai, kas 10 min. nuėjau pas sesutę paklausti, kada ateiti į gimdyklą. Ji susiraukusi atrėžė: „Per mažai dar veidas perkreiptas, grįžk į palatą”. Supykusi už tokį nejautrumą, išėjau į lauką toliau vaikščioti aplink ligoninę. Lauke, tą gražią pavasario dieną, sąrėmiai praeidavo lengvai ir greitai.
Vėliau atvyko ir vyras su pirmagimiu. Mes nuėjome į šalia esančią kavinę, aš suvalgiau šokoladinį pyragėlį, kai tuo metu sąrėmiai jau tankėjo ir stiprėjo. Turėdavau sustoti ir juos iškvėpti. Nepaisant to, nuotaika buvo puiki. Su vyru smagiai bambėjom ant nejautrių ligoninės darbuotojų. Stebėjau, kaip mano pirmagimis džiaugiasi nuostabia diena.
Sąrėmiai ateidavo ir praeidavo. Nors man ir skaudėjo, linksmai paklausdavau vyro: “Ar veidas jau pakankamai perkreiptas?” ir mes juokdavomės. Puikiai praleidus dieną, į palatą grįžau su gera nuotaika. Vos tik vyras su vaiku išėjo, man iškart nubėgo vandenys. Į gimdyklą patekau jau su 9 cm atsivėrimu ir pagimdžiau gana greitai ir sėkmingai.
Norėtųsi pykti ant tos piktos sesutės, bet, jos dėka aš dieną praleidau ne lovoje, o su šeima. Kai kas nors paklausia apie gimdymą, aš visada atsimenu tą šokoladinį pyragą, suvalgytą vos 3 val. iki vaiko gimimo.
