O gimdžiau ten, kur gyvenu - Islandijoje. Islandijoje galima gimdyti akušerių sukurtoje mažoje, tarsi namai patalpoje, ligoninėje arba savo namuose.
Perskaičius knygą ”Ina May's Guide to Childbirth” suvokiau tik viena (apart to, jog gimdymo metu moteris gali patirti ir orgazmą!) - reikia svajoti, manifestuoti savo idealiausią gimdymo scenarijų, bet tuo pačiu suvokti, jog gali įvykti ir nenumatytų situacijų. Tad itin svarbu ir reikalinga likti atvirai.
Svajojau gimdyti mažoje, kelių akušerių prižiūrimoje aplinkoje. (Akušerė - islandų kalboje (ljösmóður) pažodžiui reiškia "šviesos mama”). Buvau jau susitikusi su jomis keliems pašnekesiams, tačiau nutiko taip, jog gimdžiau ligoninėje. Ten, sienomis tryniausi jau kiek prieš gimdymą, mat sukilus kraujospūdžiui, buvo įtariama preeklampsija. Privalėjau būti gydytojų bei akušerių priežiūroje.
Po ilgos diskusijos su gydytojais (o jos reikėjo mano abejonėms ir nežinomybei išsklaidyti), nusprendėm, jog pradėsim gimdymo skatinimą. Pora dienų tablečių gėrimo nedavė j.o.k.i.ų rezultatų. Kitas žingsnis - balionėlio dėjimas, tačiau jaunai rezidentei besipraktikuojant, mano gimdos kaklelis prasivėrė 3cm ir vandenys buvo nuleisti mechaniniu būdu. Tik girdžiu kaip gydytoja sako: “na ką - sutaupėm 12val.”.
O jergau, visai pamiršau paminėti, jog prieš tai, naktį, kaip tyčia, nesudėjau bluosto. Buvau JAU išvargus, o dar laukė visas gimdymas!
Su pirma akušere, kuri mane prižiūrėjo gimdymo dieną, tiesiog klegenom ir laikas nejučia bėgo, sąrėmiai - nebaugūs, lengvai susitvarkiau kvėpavimo pagalba. Įsivaizdavau, jog skausmas tarsi banga ~atplaukia ir atsitraukia~. Tačiau juoko kompanjonės pamainai pasibaigus ir prasidėjus stipresniems sąrėmiams, man prasidėjo kiek tamsesnis laikotarpis. Su nauja akušere nei per kur kalbos nesuradom - ji man siūlė pabandyti pakvėpuoti dujomis, o mane tai dar labiau suerzino ir sukėlė pykinimą. Aš bandžiau juokauti, o ji užsispyrusiai nesijuokė. Tiesiog neatitiko kirvis koto ir ką gi jau čia bepadarysi.
Tačiau čia sužibo mano Mylimojo palaikymas ir jo sugalvoti būdai, kaip man suteikti jėgų. Nes iš tiesų aš norėjau tik miego! Ir.tik.jo!
Kankinama, atrodė, visiškai nepertraukiamų sąrėmių, pamačiau naują veidą. Jeigu angelas įgautų žmogaus pavidalą - Hjördís vardu ji būtų. Per pirmas kelias sekundes pajutau pasitikėjimą ir meilę. “Jai prižiūrint tik ir noriu pagimdyti”, - mąsčiau.
Skausmas buvo kaip per menstruacijas, tačiau 100 kartų stipresnis (nežinau ar tiesa, jog skaitinamųjų pagalba sukeltas sąrėmių skausmas gali būti stipresnis už natūralų), aš visą laiką buvau užsimerkusi. Teko paprašyti epidūro, nors ir norėjau kiek įmanoma mažiau intervencijų. Tačiau skausmo dažnumas atėmė tiek jėgų, kad norėjosi jį kiek sumažinti. Prieš tai suleistas morfijus suteikė tik trumpalaikį atsikvėpimą. Pamenu, kai liepė nejudėti prieš epidūrą, man niekaip nesutilpo į galvą, kaip aš tai galėsiu padaryti, nes kūnas buvo tooooks išvargęs. Mano Mylimasis buvo milžiniška atrama tame momente, drąsino ir tikėjo, jog man pavyks. Ir pavyko!
O dabar prie darbo! Visai greitai po to, pajutau, jog noriu stumti! Labai aiškiai pajutau galvelę ir kur ji tiksliai yra. Pakeičiau poziciją ir įsivaizdavau, jog esu begimdandis žinduolis. Man rodos, pirma, pavirtau karve, o po to banginiu, o dar kiek vėliau ir gorila. Tačiau viskas vyko itin lėtai, mat epidūras sumažino sąrėmių pojūtį. Nesugebėjau pajusti kada metas stumti. Atėjusi į pagalbą nauja akušerė su savim atsinešė lengvą medžiagos gabalą. Ir mes pradėjom, mano manymu, vieną iš smagiausių (nesupraskite neteisingai, taip pat ir sunkiausių) dalių: aš griebiau vieną galą, o ji laikė kitą. Man stumiant, abi traukėm medžiagą į skirtingus galus. Įsijungė toks adrenalino jausmas, jog galvojau, kad esu rungtynėse. Kuri daugiau medžiagos į savo pusę patrauks - ta ir laimės. Reikalai pajudėjo. Po kiek laiko - galva išstumta, o su vienu stūmimu ir visas kūnelis (pfff, palyginus su galva, - tai niekis!). Vienas iš nuostabesnių momentų buvo, kai mano angelas - akušerė Hjördís - sako: “Monika, gaudyk, vaikas atkeliauja.” Aš jį pagavau savo plikomis rankomis!
Ir taip 3:17 nakties gimė mano žirnis. Gimė tą pačią dieną kaip ir Jėzus, tad aš savo Kalėdinę dovaną pakavau visus 9 mėnesius.
