~ 3 val. nakties man nubėgo vandenys. Po kokios valandos prasidėjo ir sąrėmiai, bet tokie įdomūs – tai kas 10 min, tai kas 3 min. Namie praleidau dar 5-6 valandas. Kai jau nebegalėjau miegoti, nuėjau į dušą, pavalgiau. Kursuose mokė, kad reikia pasikrauti jėgų.
~ 9 val. atvažiavus i VGN dar teko palaukti parkinge, nes buvo eilė priėmime. Kai priėmė ir patikrino, buvo 4 cm atsivėrimas. Tada dar reikėjo užpildyti krūvą dokumentų ir šimtą kartų pasirašyti ant kažkokių popierių. Aš jau beveik neskaičiau, viską tiesiog pasirašiau. Tada mus nuvedė į gimdymo palatą. Ten paliko dviese. Įsijungėme regio muziką, stengiausi judėti, vyras masažavo, kiek galėjo.
~13 val. vyras nuėjo paprašyti man epidūro. Buvo pasikeitusi pamaina, tad atėjo nauja gydytoja A. Keblikienė. Ji patikrino atsivėrimą, ir sako: „Jau viskas - gimdom.” Stūmiau stūmiau, kažkaip sunkiai sekėsi, nes nesupratau, į kur tą jėgą reikia nukreipti, bet kažkaip išstūmiau. Neteko panaudoti jokių įrankių, tarpvietės nekirpo. Yra vienas momentas, kai reikia nustoti stumti, prakvėpuoti, kad neplyštum. Tą momentą man beveik pavyko pagauti. Gavau tik du dygsniukus, o tai – nedidelis plyšimas.
13:32 dukrytė jau gulėjo man ant krūtinės.
Mažutė į pasaulį atėjo gana lengvai, su regio muzika. Emocijos buvo įdomios: tuo metu neatrodė kaip emocijų audra, bet dabar prisiminus – buvo. Buvo sunku patikėti kad štai – jau viskas, pagimdžiau. Ir apėmė didelis džiaugsmas, bet šio jausmo nepaaiškinčiau. Norėjosi ir juoktis, ir verkti. M. visą laiką įrašinėjo garsą. Klausant įrašo, man keista, atrodo, kad viskas taip ramiai vyko.
